pažyvojimas

×pažyvojimas sm. → pažyvoti 1: Est draugybėj pažyvojimas kūno ir kraujo PK13. Nei ano (Jezuso) pakara, kada anam kojas numazgojo, nei pažyvojimas (orig. pażiwoiwojimas) kūno jo švenčiausio galėjo ano (Judošiaus) suminkštinti ŽCh149. \ žyvojimas; pažyvojimas